PAVELDAS
Liublino bazilika ir dominikonų vienuolynas įrašyti į Lenkijos katalikų bažnyčios daugiau kaip 1000 metų tradicijas, kaip vietą, kur Šventojo Kryžiaus medynuose šventajam kryžiui garbinama.Relikvija yra Jėzaus Kristaus laikų likutis, patvirtintas daugybe dokumentų.
Mūsų šventykloje nuo XIV a. Pabaigos buvo laikomas didelis kryžiaus gabalas, ant kurio mirė Jėzus Kristus, pasaulio Gelbėtojas. Baziliko, zakristijos ir vienuolyno interjeras dokumentuoja nepertraukiamą šio relikto kultą.
Istorikai tiki, kad iš Kijevo mus atvedė Šventojo Kryžiaus medis. Tikriausiai tai padarė vyskupas Andrzej, dominikonas, kuris XIV a. Kijeve saugojo relikvijas, kilusias iš Konstantinopolio, tuo metu kaip aukščiausiasis krikščionių hierarchas. Andriaus Bishopo pelenai atsilieka mūsų bazilikos kriptoje. Šventojo Kryžiaus paminklai Liubline buvo piligrimuoti Lenkijos karalių ir iškilių bažnyčių bei pasaulietinių figūrų, tarp jų Jano Kazimiero, Jano III Sobieskio ir Stanislovo Augusto Poniatovskio.
Pastaruoju metu dažnas šventovės svečias buvo kardinolas Karolis Wojtyla, Liublino katalikiškojo universiteto etikos profesorius (1956-1978), vėlesnis popiežius, kuris daugelį švenčia šv. Mišių prieš relikvijas.
Praėjusio amžiaus 70-ųjų ir 80-ųjų metų buvo piligrimystė, tai yra kelionė per reliatyvumą per Liublino vyskupiją. Atvykstantiems piligrimams, ypač indulgencijos dienomis (gegužės 3 d. Ir rugsėjo 14 d.), Buvo pastatyta didinga bažnyčia, kuri 1967 m. Gavo Šventojo Sosto suteiktą nedidelės bazilikos vardą. 1987 m. Lapkričio 9 d., Trečiadienio kelionėje į savo tėvynę, Jonas Paulius II per homiliją, švenčiamą Liublino „Czubach“, sakė:
„Dvasioje aš aplankau Šventojo Kryžiaus medžio reliktus Dominikonų tėvų bazilikoje, kur aš einu daug kartų melstis ir švęsti Šv. Mišias“.